You are here
Pagrindinis > Mes skaitėme > „Vilniaus plovas“ – verta skaityti?

„Vilniaus plovas“ – verta skaityti?

Verta. O kodėl ne? Debiutinis Regimanto Dimos romanas buvo neprastai sudirbtas socialiniuose tinkluose. Visgi mes sakome, kad knyga tikrai nėra tobula, tačiau jūsų dėmesio verta.

Knygos pradžia išties tikras plovas. Kratinys. Sunku suvokti, apie ką kalba autorius. Daug faktų, siužetas neaiškus. Tačiau vėliau įsibėgėjęs veiksmas pakeičia romano veidą. Tai pirmas faktas, kad knygos po pirmų puslapių numesti neverta.

Kita vertus ši knyga yra istorinis romanas. O be Kristinos Sabaliauskaitės autorių, kurie rašytų šio žanro knygas, nėra daug. „Vilniaus plovas“ mums atskleidžia istorinę terpę, apie kurią nežinojome arba žinojome mažai. Tai jau atras faktas.

Faktas numeris trys. Knyga yra debiutinė dėl to į ją daug vilčių ir sunku dėti. Žinoma, išbrandintas kūrinys gali nepalikti abejingų, kaip tai buvo su K. Sabaliauskaite. Gal ir buvo galima šį kūrinį dar flišuoti, tačiau net tokiu pavidalu, koks jis yra šiuo metu, pirmas blynas atrodo ir prisvilęs, tačiau blogo kvapo neskleidžia.

Imkit ir skaitykit. Neabejojame, kad dalis skaitytojų nusivils šiuo romanu. Visgi tenka pripažinti, kad tokio žanro ir stiliaus knyga patiks ne visiems. Tai ketvirtas faktas. Ir paskutinis.

Knygos anotacija: Vilniaus plovas“ – ne kulinarinė knyga. Ne nusilenkimas Ričardui Gaveliui. Tai lietuviškas šnipų romanas, istorinis detektyvas. Neįtikėtinas, bet tikras žemaičio Jono Prospero Vitkevičiaus gyvenimas – ne blogesnis už Štirlico ar Džeimso Bondo. Tik neįtikėtinos istorijos vyksta ne Vokietijoje ar JAV, o Lietuvoje: prasideda Kražiuose, o baigiasi Kabule ir Sankt Peterburge. Slaptosios draugijos. Tomas Zanas, Adomas Mickevičius, filomatai, filaretai ir Juodieji broliai. Caro žandarai ir Orsko tvirtovė. Lietuva, Rusija ir Afganistanas. Tremtis ir stulbinama karjera. Diplomatinės intrigos ir fatališka moteris… Ir, žinoma, sąmokslas. Lietuvis Didžiajame žaidime. Įvykiai susipynę į kamuolį, kurį išpainioti padės pasakotojo talentas ir intelektas.

Regimantas Dima pasakoja ne blogiau už Aleksandrą Diuma. Ir ne blogiau už garsųjį prancūzą kuria sąmojingą, vyrišką (t. y. patrauklų moterims ir įdomų vyrams), nuotykių kupiną pasakojimą apie neįtikėtiną Vitkevičiaus gyvenimą.

Kodėl nieko iki šiol nežinojome apie Vitkevičių, garbingai vadintą Batyru? Todėl, kad Regimantas Dima dar nebuvo parašęs „Vilniaus plovo“.

Parašykite komentarą

Top